- smigtelėti
- smìgtelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo intr. 1. truputį įdurti, dilgtelėti: Aš dilgynę roviau, i ma[n] smigtelėjo į ranką Šd. [Stirninas] įsibėgėjęs smigtelėdavo savo ragais į lentą T.Ivan. ║ prk. kiek įgelti, pašiepti: Pauža skaudžiai Varnagiriui smigtelėjo rš. 2. prk. dingtelėti: „Tik žmonės, labai dorai užsidirbantys duoną, gali šitaip su meile valgyti“, – kažkodėl smigtelėjo mintis Lauritėnienei rš. Ir man viltis smigtelėjo, kad tas laiškas gal dar mane išgelbės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.